aiklas Džeksonas nuo pat mažens kentė fizinį ir emocinį smurtą iš tėvo, kuris versdavo jį begalę laiko skirti repeticijoms, dažnai mušdavo, plūsdavo. Tačiau Maiklas nevengė pripažinti, kad tėvo griežta drausmė buvo svarbi pasisekimo karjeroje dalis. Pasak Marlono Džeksono, vieno kivirčo metu tėvas Maiklą pakabino žemyn galva už vienos kojos ir „kumščiais vis daužė jo sėdmenis ir nugarą“. Džozefas taip pat savo sūnus mėgdavo pargriauti ar stumtelėti į sieną. Tėvas vaikus dažnai bausdavo už jų nepasisekimus. Duodamas interviu Maiklas užsiminė, kaip Džozefas atsisėdęs ant kėdės, su diržu rankose, grasindavo „stipriai prilupti“, jei kuris jo vaikų ką nors padarys neteisingai. Vieną naktį, Maiklui miegant, Džozefas, mūvėdamas guminę kaukę, pro langą įlipo į miegamąjį ir ėmė žvėriškai šaukti. Anot Džozefo, taip jis siekė vaikus išmokyti nepalikti atviro lango nuėjus miegoti. Po tokių potyrių Džeksonas prisipažino dažnai sapnavęs košmarus, kuriuose jautęs, kad jį kažkas iš miegamojo nori pagrobti.
Džeksonas pirmąkart apie vaikystėje patirtą smurtą viešai prabilo 1993 m., duodamas interviu Oprah Winfrey. Jis prisipažino vaikystėje dėl vienišumo dažnai verkęs, o pamačius tėvą jį net imdavo pykinti. Interviu filmui Living with Michael Jackson (2003) metu, kalbėdamas apie smurtą vaikystėje, pravirko.
Džeksono muzikinis talentas atsiskleidė ankstyvaisiais gyvenimo metais, penkerių metų jam atliekant kūrinį bendraklasiams ir kitiems kalėdiniame koncerte. 1964 m. Maiklas ir Marlonas įsijungė į Brolių Džeksonų grupę, suburtą brolių Džekio, Tito ir Džermenas, kaip atsarginiai muzikantai, grojantys atitinkamai kongomis ir tambūrinu. Vėliau Maiklas tapo atsarginiu vokalu ir šokėju. Jam būnant aštuonerių, jis su Džermenu tapo pagrindiniu vokalu, o grupė buvo pervadinta į The Jackson 5 (Džeksonų penketukas). Muzikinė grupė intensyviai gastroliavo po vidurio vakarų JAV 1966-1968 m. Grupė dažnai pasirodydavo vadinamuosiuose „chitlin' circuit“, įvairiuose juodiesiems skirtuose klubuose, kur dažniausiai koncertuodavo prieš striptizą ar kitus suagusiųjų numerius. 1966 m. grupė laimėjo dideliame vietiniame talentų šou ir neliko nepastebėta tuomet garsios įrašų kompanijos „Motown sound“.
Džeksonų penketukas 1967 m. vietinei įrašų kompanijai Steeltown Records įrašė keletą dainų, tokių kaip „Big Boy“, o 1968 m. pasirašė sutartį su Motown Records. Laikraštis „Rolling Stone“ vėliau Maiklą apibūdino kaip „vunderkindą, turintį nepakartojamą muzikinį talentą“ bei pastebėjo, kad Maiklas „greitai įsiveržė į priekį kaip pagrindinis vokalas“, nors su broliais ėmęs pradėti šokti ir dainuoti neseniai. Nors Maiklas dainavo „vaiko balsu, jis šoko kaip suaugęs šokėjas ir dainavo su R&B/gospel atlikėjų Semo Kuko, Džeimso Brauno, Rėjaus Čarlzo ir Styvo Vonderio intonacija“. Netrukus grupė pagerino asmeninį rekordą, pirmiems keturiems singlams ("I Want You Back", "ABC", "The Love You Save" ir "I'll Be There") užėmus pirmąsias vietas Billboard Hot 100 topuose. 1972-74 m. Džeksonas išleido pirmuosius keturis solo studijinius albumus (su Motown), tarp kurių Got to Be There ir Ben. Albumai išleisti kaip Jackson 5 frančizė. Grupės pardavimai ėmė smukti 1973 m. Nors grupės hitai tebebuvo tarp 40 geriausių topuose, o kiti, pavyzdžiui, "I Am Love", - ir tarp 20 geriausių, Jackson 5 paliko Motown kompaniją 1975 m.
Temos pavadinimas: Vaikystės bausmės ir sėkmė 